Spicy.lt

Šis straipsnis yra dviejų autorių projektas. Jį besibaigiančių metų proga parengėme kartu su Ramūnu Žilioniu – žmogumi puikiai žinomu Lietuvos interneto tyruose ir vieno seniausių dienoraščių apie internetą autoriumi. Visi savo veikloje, vienokia ar kitokia forma, esame priversti susidurti su didžiuliu kiekiu kasdieninės informacijos; tokiu būdu visi galime (vieni prasčiau, kiti geriau) prognozuoti ateities tendencijas. Atitinkamai, kai kurie šiame straipsnyje nagrinėjami dalykai kai kam (pvz.: interneto profesionalams ir pan.) gali pasirodyti pažystamos „senos naujienos“, tačiau tiems, kuriuos tikrai domina interneto tendencijos ir galimybės (pvz.: į ką atsižvelgti planuojant savo veiklą internete, kokias strategijas taikyti ir pan.), tai yra koncentruota informacija padėsianti apsispręsti dėl vieno ar kito projekto perspektyvos.

Žydrūnas apie pasaulį: Realybės ir virtualaus pasaulio suartėjimas.

Savo įžvalgose, aš aptarsiu Vakaruose vyraujančias tendencijas, tuo tarpu Ramūnas apžvelgs Lietuvos tendencijas; pastaroji užduotis yra pakankamai nelengva, kadangi mūsų šalyje vyksta pakankamai savotiškas tendencijų judėjimas ir jis nebūtinai visada sutampa su pasaulinėmis tendencijomis.

Taigi nuo pat pradžių. Pati pagrindinė tendencija vakaruose, vis labiau stiprėsianti 2010-aisiais, yra ribos tarp interneto ir realybės, arba tiksliau tos ribos mažėjimo, tendencija. Jau dabar turime daugiau negu pakankamai tai patvirtinančių prekių ženklų pavyzdžių. Anglų kalboje šis procesas įgijo „augmented reality", arba kitaip - „AR", vardą. Dėl to, visų pirma, „kalti" išmanieji telefonai ir įvairios kitos tobulėjančios technologijos, kurias nemažai kompanijų be visa ko dar ir pradėjo integruoti . Vienu geriausiu to pavyzdžiu galėtų būti traškučių gamybos kompanija „Doritos", pakankamai nesudėtingu būdu apjungusi internetą su realybe. „Doritos" išleido ribotą traškučių seriją su ant įpakavimo patalpintu AR simboliu; su juo, vėliau aplankius specialų tinklapį ir pridėjus traškučių pakuotę prie interneto kameros, buvo galima parsisiųsti populiarios grupės „Blink-182" niekur negirdėtų kurinių. Kita kompanija „Home Depot" taip pat išleido specialią, AR interaktyvumo principais besiremiančią, dovanų kortelę. Pasižiūrėkite pristatomąjį filmą, jame tikrai aiškiai atskleidžiama ši idėja. Planetoje populiariausias kavinių tinklas „Starbucks" irgi pasidavė madai ir sukūrė Iphone „app‘są" (aplikacija angl.), leidžiantį lengvai rasti artimiausią „Starbucks" kavinę; ši technologija taip pat remiasi AR kodo principu. Viename savo internetinių apžvalgų straipsnių jau kalbėjau apie labai panašią technologiją - „Google" kompanijos sprendimą panaudoti QR kodus, įgalinant klientus lengvai rasti populiariausias parduotuves bei restoranus su „Google maps". Ne paskutinį vaidmenį AR technologijų vystymesi vaidina ir vis didėjantis socialinių tinklų populiarumas. Prie šio proceso ženkliai turėtų prisidėti ir Google Wave, bei Google Goggles.

Ramūnas apie Lietuvą: Facebook virtualios realybės invazija.

Praeiti metai pasižymėjo kaip Facebook atėjimo į Lietuvą metai. Tai būtų nieko ypatingo, tačiau Facebook pirmas pasaulinis socialinis portalas įsitvirtinęs Lietuvoje. Tai ne tik galvos skausmas nacionaliniams socialiniams portalams, bet ženklas, kad Lietuvos interneto vartotojai smarkiai mažina atsilikimą nuo statistinio pasaulio interneto vartotojo. Nors pasak Veidaknygės straipsnio rašymo dieną Facabook‘e yra užsiregistravusių 359.080 lietuvių, tačiau šis skaičius smarkiai kyla ir ateinančiais metais galiu lažintis, kad perkops 1.000.000 Lietuvos interneto (toliau Lietneto) vartotojų skaičių (net prisijungiau prie tokiu pavadinimu pavadintos Facebook grupės).

Jau šiais metais apsidžiaugiau, kad Facebook pasiekė tokią kritinę masę, kuri leidžia įtakoti valdžios sprendimus (tai parodė Kedžio įvykių atspindys šiame portale), tačiau sekančiais manau ministras pirmininkas turės skirti papildomą etatą, kuris stebėtų socialinius neramumus Facebook.com. O viskas dėl to, jog skirtingai nei visas Lietuvos internetinės žiniasklaidos dešimtukas, šis portalas niekaip negali būti įtakojamas Lietuvos valdžios. Tai savo ruoštu atveria naujus saviraiškos ir demokratijos horizontus. Tikiuos kad 2010 metais jie pasireiks tik teigiamoje plotmėje.

Kartu su naujomis bendravimo Facebook tinkle galimybėmis praeiti metai atnešė ir naują požiūrį į reklamą. Galimybė nemokamai susikurti grupę ar puslapį, bei kas dieną tiesiogiai kalbinti savo klientą daugumai marketingistų „apsuko galvą". Šiuo metu tokie komercijos inicijuoti reklaminiai dariniai, pasislėpę po socialiniais pavadinimais, dygsta kaip žibutės kovo mėnesį. Tačiau kiekviena lazda turi du galus. Verslas negali sau leisti kelis metus užsiimti vien tik socialine veikla vietoje reklamos. Sekančiais metais nemaža dalis Facebook grupių ir puslapių pradės siūlyti savo autorių paslaugas ir taip bus perpildyta vartotojų pasitikėjimo taurė. Taip kaip dabar dar vis naivų Facebook vartotoją lengvą prisivilioti į savo reklaminį darinį taip kitais metais bus sunku, jam pasiūlyti tai, kas jį domintų. Prognozuoju, kad 2010 metais reklamos Facebook sistemoje efektyvumas smarkiai kris, ir vėl bus atsigręžta į tradicines reklamos formas. Taip pat atsiras kur kas daugiau smarkiai netradicinių reklamos sprendimų Facebook sistemoje, kurie kuriami aplikacijų pagalba. Taip pat pasitarnaus Facebook plėtra ir naujai suteiktos galimybės apie kurią kalbės Žydrūnas Sadauskas .

Atėjęs sunkmetis mūsų visuomenėje davė didelį postūmį socialinei veiklai. Smarkiai ši veikla išplito tiek Facebook‘e, tiek visame Lietnete. Dar smagiau, kad jis įgavo naujų ir originalių formų. Atsirado bendras aukojimo portalas , bei aukojimo per reklamines antraštes sistema Pagalba reklama. Mane asmeniškai smarkiai nustebino menkos problemos sprendimo puslapis Neįgalieji, kuris parodo kaip smarkiai internetas gali įtakoti mūsų socialinę atsakomybę. Tikiu, kad ateinančiais metais šviesą išvys vis daugiau panašių sprendimų galinčių keisti ne tik aplinkinių, bet ir valdžios institucijų, bei valdininkų sprendimus bei darbo kokybę. Šis procesas pasaulyje vadinamas internetine demokratija. Kuri jau antrus metus smarkiai stiprėja mūsų šalyje.

Žydrūnas apie pasaulį: Mobilūs bankiniai atsiskaitymai.

Svarbus pasaulinio interneto faktorius, kuris patraukė mano dėmesį ir, manau, taps rimta tendencija ateinančiais metais, tai - bankiniai atsiskaitymai tarp dviejų asmenų, kuriuos netrukus turėtų tapti įmanoma vykdyti per ištiestos rankos atstumą . Taip, čia kalbu apie pinigų pervedimą mobiliu telefonu, tačiau galvoje turiu ne tiesioginę internetinę bankininkystę. Šiuo metu, atsiranda vis daugiau išmaniųjų telefonų siūlančių vis išradingesnius sprendimus šių telefonų išnaudojimui. Geras pavyzdys - projektas "POP Money"; naudojantis šia aplikacija, savo banko sąskaita galite susieti su mobiliu telefonu ir gautas sąskaitas apmokėti nesijungdami prie banko internete. Netgi tokie grandai, kaip "Master Card", matydami poreikį ir galimybes, pradeda kurti sistemas leidžiančias vartotojams supaprastinti atsiskaitymo formą ir pinigus pervesti siunčiant paprasčiausią SMS. Šia linkme taip pat dirba Fargo bankas, neseniai paskelbęs apie naują galimybę mokėjimus atlikti telefonu, ir keletas kitų žinomų kompanijų. Visgi, taupydamas skaitytojo laiką, labiau norėčiau papasakoti apie su bankininkyste savo veikla nesusijusią, tačiau didžiausiu mobiliu banku pretenduojančią tapti, kompaniją. Kalbu apie kompaniją „Nokia" - neperseniausiai rinkai pristačiusią savo naują paslaugą „Nokia Money". Šis „Nokia" produktas, tai - platforma naudojama pinigų pervedimui bei apmokėjimui už telefono paslaugas. Tai, ko gero, tik pradžia, kadangi kaip ir minėjau, „Nokia" turi ambicijų tapti didžiausiu mobiliu banku. Prisiminus kokią rinkos dalį užima „Nokia" telefonai, galima būtų teigti, jog tokios ambicijos yra pakankamai pamatuotos.

Ramūnas apie Lietuvą: Keičiasi požiūris į reklamą.

Facebook atvertos netradicinės reklamos galimybės paliko randą šalies marketingistų smegenyse. Kai prieš kelis metus dagiausiai reklamai išleidusios telekomunikacijos bendrovės rungėsi dėl naujų vartotojų, jų reklama skirdavosi tik savo žinute. Didžioji dalis sprendimų atsiremdavo į 750×100 ar kitų formatų reklamines antraštes. Tuo tarpu šių metų didžiųjų prekybos centrų kova pažėrė visą saują reklamos perliukų. Galėjome matyti ir gerų virusinio marketingo pavyzdžių ir socialumo apraiškų, tokių kaip IKI sukurtas Kalėdų stebuklas. Esu įsitikinęs, kad tas virtualios ir tikros realybės susiliejimas apie kurį kalbą Žydrūnas Sadauskas pirmus žingsnius žengs ir Lietuvoje. Kalbant tiksliau, kitais metais reklamos ir kitų medijų reklaminės kampanijos pradės pintis tarpusavyje, o ne bus atskirais media planais.

Reklamos formatų gausėjimas įtakos smarkų interneto reklamos biudžeto didėjimą ateinančiais metais. Praeitų metų viduryje per visą pasaulį nuskambėjo pranešimai, kad pirmą kartą interneto istorijoje Didžiosios Britanijos rinkoje mėnesiui reklamai internete skiriamų pinigų sumą viršijo reklamos televizijoje skiriamas lėšas. Tikrai nedrįstu prognozuoti, po kelių metų tai įvyks Lietuvoje, tačiau šiais metais smarkiausiai smuko spaudos ir radijo reklamos išlaidos, o sunkmečių beveik nepakitusi interneto dalis rodo, kad pinigai anksčiau skirti spaudai ir radijui nusėdo interneto reklamoje. 2010 metais skelbiu kovą tarp interneto ir televizijos reklamų. Drįstu prognozuoti, kad ateinančiais internetas atsikas 20 procentų televizijos biudžetų.

Interneto reklamos pardavimus gali smarkiai įtakoti ir didžiųjų portalų reklamos pardavėjų lankstumas. Šiai dienai vis daugiau agentūrų noriau kalba tiesiai su portalų reklamos pardavimų skyriais negu eina tradiciniu media planuotojų keliu. Ateinančiais metais šios galimybės dar išplatės. Jau šiandien pasiekė žinia, kad apsijungia 15minučių ir žurnalo Žmonės interneto svetainės, o tai ženklas, kad sunkmečiu lieka vis mažiau investuotojų pasiruošusių finansuoti portalų nuostolius. Prognozuoju, kad 2010 metais matysime dar ne vieną stambių puslapių susijungimą ir net gimsiančias asociacijas, kurios vienys mažesnius puslapius, taip sudarydamos galimybę išvengiant tarpininkų tiesiai iš jų pirkti reklamą. Būtent šis sunkmetis ir parodys, kurie interneto projektai tikrai pelningi.

Žydrūnas apie pasaulį: El. komercija.

Kalbant apie sekančių metų tendencijas, negaliu nepaminėti ir naujausių el. komercijos tendencijų. Kaip jau minėjau ne viename iš savo seminarų apie el. komerciją - elektroninė komercija tampa vis labiau sociali. Kaip žinia, didžiausia prekybos centrų problema, tiek realiame gyvenime, tiek internete - vartotojų srautas. O dabar įsivaizduokite prekybos centrą turintį šimtus milijonų pastovių pirkėjų, kurie prekybos centrui dar net nepradėjus prekybos ten praleidžia aštuonis milijardus minučių per dieną. Taip, kalbu apie didžiausią socialinį portalą „Facebook", kuris suprasdamas el. komercijos galimybes, neseniai pranešė, jog eksperimentuos su el. parduotuvių platformomis portale. Jau yra kompanijų, kurios pirmosios išbandė tokias galimybes; kalbu apie kompaniją „1-800 Flowers". Žinia, kiti socialiniai portalai taip pat neatsilieka. Daugelis turbūt jau girdėjote apie gerai nusisekusią "DELL" kampaniją pasitelkiant mikro dienoraščių platformą "Twitter". "Twitter", savo ruožtu, netgi išleido atmintinę ir rekomendacijas verslui apie Twitter platformos naudojimą komerciniais tikslais. Ir tai tik pradžia. Tačiau mano patarimas galvojantiems žengti į socialinės komercijos tyrus - būkite pirmi. Pastebimai didėjant „triukšmo" kiekiui, Dell kompanijos sėkmę bus vis sunkiau ir sunkiau pakartoti.

Ramūnas apie Lietuvą: E-komercijos burbulas.

Panašūs dalykai e-komercijoje vyksta ir Lietuvoje. Prasidėjus krizei užsienio žiniasklaidoje pasipylė publikacijos, jog pasaulyje smarkiai ūgtelės prekyba internetu. Tuo patikėję nemaža dalis mūsų šalies verslininkų ėmė investuoti į interneto parduotuvių kūrimą. Tačiau sklinda gandai J, kad vos 12 proc. nuo visų internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų yra kada nors pirkę internete. Tai reiškia, kad lietuviai dar nemoka pirkti internetu. Dar kelis metus jie tik bandys šias galimybe. Todėl didžioji dalis praeitų metų investicijų į e-komerciją yra pernelyg optimistiniai. Tai šiek tiek primena per ne lyg optimistinį 2000 metų pasaulinį .com burbulą. Tada užsidarė daugybę verslų susijusių su e-komercija. Prognozuoju, kad ateinančiais metais panašus tik kuklesnis procesas vyks Lietuvos e-komercijos rinkoje. Pradedant atsigauti tradiciniai prekybai greičiausiai nemaža dalis elektroninių parduotuvių liks užmirštos.

Tačiau nepaisant to praeitais metais pirmus daigus skynė pasaulyje smarkiai populiarėjančios vieno ar kelių produktų parduotuvės. Vienas geriausių lietuviškų to pavyzdžių yra foto albumas Neregėta Lietuva. Aiškus produktas, paprastas pirkimas - tai yra tai ko reikia mažai išprususiam Lietuvos interneto pirkėjui. Tikiu, kad 2010 metais tokių parduotuvių atsiras daugiau, ir jos taps gera pradžia edukuojant žmones.

Žydrūnas apie pasaulį: Masiniai projektai.

Taip pat svarbi interneto tendencija, 2010 m. įgausianti dar didesnį pagreitį, apie kurią norėčiau plačiau pakalbėti yra "masių jėga". Viskas prasidėjo nuo taip vadinamų OS (Open source), arba lietuviškai - atviro kodo, projektų. Daugelis, masių galią supratusių kompanijų, pradėjo daryti atviru kodu paremtus projektus, tokiu būdu įgalindamos vartotojus keisti ir tobulinti esamos programos kodą. Kaip žinome, tai davė nuostabių rezultatų. Marketingo profesionalai tame įžvelgė galimybę ir tą patį principą pritaikė tiesioginiame marketinge. Pavyzdžių yra daugiau negu pakankamai, pradedant nuo sukurkite mums reklamą, skonį, arba produkto patobulinimą iki tiesioginio masių sinergijos panaudojimo. Matėme tokius projektus, kaip Londono operos teatro bandymas sukurti „žmonių operą" ir pan. Analogų, beje, turime ir Lietuvoje. Kalbu apie Interneto marketingo laboratorijos projektą G LAB, kurio visa idėja remiasi „masių jėgos" principu. Tikiu, kad kitais metais atsiras dar daugiau, masių jėga besiremiančių, projektų.

Ramūnas apie Lietuvą: Atviras kodas Lietuvoje

Visame pasaulyje paeitais metais vyko dviejų verslo modelių kova. Kalbu apie seno kirpimo įprastinį gamybinį verslą, kai sukuriamas produktas parduodamas kaip prekė, ir kitą konsoliduoto verslo modelį, kai galutinį produktą kuria visuomenė. Mūsų šalyje tai įvardijama kaip atviras kodas, tačiau tai jau seniai išlipo iš šio programuotojų terpėje naudojamo pavadinimo rėmų. Vis daugiau verslų Lietuvoje atsiranda naudojančių jėgų konsolidacijos metodą, ko pasekoje smarkiai atpinga produktas turintis praktiškai neribotas tobulinimo galimybes. Paprasčiausias to pavyzdys mūsų šalyje yra atviro kodo programinės įrangos naudojimas. Tiek visame pasaulyje, tiek pas mus smarkiai populiarėja nemokamos puslapių kūrimo platformos WordPress naudojimas svetainių kūrime. Kelis metus buvusi vien dienoraščių sistema ją įsidiegus CNN, NY ir kitoms korporacijoms tapo pilnavertė sistema už kurią nereikia mokėti nei cento. Praeitais metais Lietuvoje pasirodė visa eilė gerų šios sistemos pritaikymo pavyzdžių: Auto bild ir Computer bild svetainės, Lietuvos geležinkelininkus vienijantis Gelsistemų portalas, nepadoriai daug, net 170.000 Lt kainavęs Lietuvos tūkstantmečio puslapis. Apie atviro kodo programinę įrangą prabilo ir valdininkai taip norėdami sutaupyti lėšas. Tikiu, kad 2010 metais šis judėjimas įgaus kur kas didesnį pagreitį, ir produktas sukurtas masių jėga smarkiai nesileis kaina, tačiau nenusileis savo kokybe. Tad kitais metai jei kursitės svetainę, paklauskite kiek žmonių ją kurs? Jei mažiau nei 10.000 nepirkite .

Žydrūnas apie pasaulį: Išmanieji telefonai.

Vienoje šios apžvalgos potėmių jau kalbėjau apie išmaniuosius mobilius telefonus, o dabar norėčiau plačiau papasakoti apie vieną išmaniesiems telefonams būdingą aspektą, tai - vadinamosios aplikacijos, arba angliškai - apps. Esu įsitikinęs, jog mobiliųjų telefonų aplikacijos ateinančiais metais taps didele tendencija; tai rodo šioje srityje atlikti rinkos tyrimai, be to šia linkme juda visi didieji rinkos žaidėjai. Žinoma, šiandieniniu rinkos lyderiu ir toliau išlieka kompanija "Apple" su savo visiems puikiai pažystamu Iphone‘u, kuris neabejotinai davė pradžią vis didėjančiam mobiliųjų telefonų aplikacijų populiarumui. „Apple" kompanija net turi internetinę parduotuvę, iš kurios galite parsisiųsti vienokių ar kitokių aplikacijų. Tačiau atsilikti nemano ir kiti rinkos žaidėjai; aplikacijas savo telefonams siūlo ir "Palm", taip pat ir „Microsoft" bei „Nokia". Visgi, didžiausio sprinto laukiama iš „Google" kompanijos, kuri kaip žinome į pasaulį jau paleido savo išmaniuosius telefonus „Google Android" ir turi aplikacijų platformą „The Market", šiandieną jau talpinančią apie dešimt tūkstančių aplikacijų. Dėl šios priežasties, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad po dviejų metų „Google" aplikacijų rinkoje aplenks „Apple". Laikas aišku parodys. Manau, daugelis turinčių išmaniuosius telefonus supranta apie ką aš čia, na o tiems kas nežino pasakysiu tiek - kai kurios tų aplikacijų gali daryti išties neįtikėtinus dalykus. Bet apie tai kitame straipsnyje.

Ramūnas apie Lietuvą: Interneto tyrimai.

Baigiantis 2009 metais nuskambėjo žinia, kad iš Lietuvos traukęsi vienas didžiausių pasaulio tyrimų prekinių ženklų TNS. Lietuvos padalinio vadovai suskubo raminti, kad veikla bus tęsiama ir be tarptautinio partnerio globos. Nepaisant to tai geras postūmis kitoms tyrimų kompanijoms. Mažoje šalies rinkoje jau keletą metų vyrauja geli stambūs žaidėjai, ir naujų suklestėjimas, tik pagerintų kokybę ir sumažintų kainas. Manau 2010 metais atsiras naujų paslaugų ir tyrimų susijusių su interneto kokybės matavimais. Tai turėtų smarkiai išryškinti tipinio Lietuvos interneto naudotojo veidą ir pagerinti kuriamų ar esamų svetainių kokybę, padidinti jų pardavimus. Tereikia laukti spaudos pranešimo...

Žydrūnas Sadauskas ir Ramūnas Žilionis

Komentarai

Pridėti naują

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."